Aspidistra (lot. Aspidistra)

Kilmė
Tai žolinių augalų rūšis, priklausanti lelijos šeimai. Augalas kilęs iš pietinės Kinijos ir Japonijos kalnų subtropinių miškų. Aspidistra turi liaudies pavadinimus: „gyvatės žolė“ (dėl šaknų, išsikišančių į paviršių, kurios yra žvynuotės ir primena gyvatės kūną) ir „draugiška šeimynėlė“ (dėl tankaus lapų išsidėstymo, kurie iškyla iš žemės apsupti apsauginių žvynų). Aspidistros labai populiarios tarp gėlininkų dėl savo nereiklumo ir gebėjimo prisitaikyti prie įvairių sąlygų. Jos gali augti tiek ryškioje saulėje, tiek pusiau šešėlyje, todėl puikiai tinka biurams ar namams, kuriuose trūksta apšvietimo. Be to, aspidistros atsparios sausam orui ir nereikalauja nuolatinio laistymo. Yra kelios aspidistros rūšys, iš kurių populiariausios yra Aspidistra elatior ir Aspidistra lurida. Pirmoji išsiskiria platesniais ir didesniais lapais, o antroji – siauresniais ir grakštesniais. Jos gali būti žalių, tamsiai žalių arba dryžuotų spalvų. Gamtoje aspidistros kartais žydi purpuriniais arba raudonais žiedais, tačiau sukultūrintos jos retai žydi. Aspidistros gėlės yra labai neįprastos – jos auga tiesiai ant žemės paviršiaus, o jų vaisiai būna mėlyni.
Įdomūs faktai
Tėvynėje, Japonijoje, aspidistros lapai jau daugelį šimtmečių naudojami maisto patiekalams atskirti ant bendro padėklo ar dėžutėje, kas yra tradiciška japonų virtuvėje. Šiandien, kai įmantrių išpjautų žolių lapus pakeičia popierius ar plastikas, aspidistros lapus galima pamatyti tik aukštos klasės restoranuose ar meistrų darbuose. Taip pat įdomu, kad aspidistra yra labai populiarus augalas šiuolaikinių šakelių dizaino meistrų tarpe. Lankstūs ir labai atsparūs lapai puikiai tinka puokštėms, rozetėms, boutonierekams ir didesniems darbams. Žalumynai ilgą laiką nepraranda savo sodrios spalvos, blizgesio ir elastingumo net po saule, pro scenos šviesas, vėjyje ar šaltyje.