Raudonoji klivija (lot. Clivia miniata)

Kilmė
Rodas apima apie penkias rūšis, kurias galima rasti Pietų Afrikoje. Kai kurios iš jų, tokios kaip Clivia miniata ir Clivia nobilis, auginamos kaip dekoratyviniai augalai.
Pavadinimas
Botanikas Džonas Lindlė pavadino augalą hercogienės Šarlotės Klyvės vardu. Šarlotė buvo aistringa gėlių augintoja ir pirmoji užaugino kliviją iš sėklos namuose.
Augalo aprašymas
Lapai. Klivijos lapai ilgi, juostiniai, odiniai ir tamsiai žali. Jie sudaro rozetę, iš kurios išauga žiedkočiai. Žiedai. Klivijos žiedai susitelkia į skėtinius žiedynus, kurie kyla ant ilgo, stipraus žiedkočio. Žiedai gali būti oranžinės, raudonos, geltonos arba kreminės spalvos, dažnai su kontrastine centre. Kiekvienas žiedas turi vamzdišką formą su šešiais žiedlapiais. Vaisiai. Po žydėjimo vietoj žiedų gali susidaryti uogos, kuriose yra sėklos. Apšvietimas. Klivija mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą, tačiau gali augti ir pusiau šešėlyje. Tiesioginės saulės spinduliai gali sukelti nudegimus ant lapų. Klivijos ypatybė yra ta, kad ji žydi žiemą arba ankstyvą pavasarį, kai dauguma kambarinių augalų ilsisi. Gėlės žiedas gali išlikti kelias savaites, sukuriant ryškų spalvų akcentą interjere.
Įdomūs faktai
Klivija gali gyventi labai ilgai. Palankiomis sąlygomis ji gali žydėti kasmet daugelį metų, o yra žinoma atvejų, kai klivijos žydėjo daugiau nei 40 metų. Be to, klivija yra labai patvari ir gali augti ilgą laiką, net ir su minimalia priežiūra, todėl ji yra populiarus augalas biuruose ir namuose. Klivija taip pat naudojama tradicinėje medicinoje. Kai kurios tautos vietose, kur auga klivija, naudoja šį augalą gydyti karščiavimui, sumažinti skausmą po gyvatės įkandimo, o visa augalo dalis yra naudojama gimdymui paspartinti.
Augalo nuodingumas
Klivija turi alkaloidų, kurie gali būti toksiški, jei pateks į vidų. Reikia būti atsargiems, jei namuose yra mažų vaikų ar naminių gyvūnų. Klivija yra toksiška ir gali sukelti apsinuodijimą, jei jos dalys yra prarytos.