Auksinis epipremnumas (lot. Epipremnum aureum)

Pavadinimas
Literatūroje apie kambarinius augalus šis augalas gali būti vadinamas įvairiais vardais: Scindapsus aureus (auksinis skindapas arba tiesiog skindapas), Pothos aureum (auksinis potosas arba tiesiog potosas), Raphidophora aurea (auksinė rafidofora), Epipremnum pinnatum Aureum.
Kilmė
Šio augalo tėvynė – Pietryčių Azijos tropiniai miškai, apimantys tokias šalis kaip Indonezija, Malaizija ir Saliamono Salos. Laukinėje gamtoje auksinis epipremnumas auga kaip liana, prisikabindamas prie medžių ir plėsdamasis žeme. Dėl savo dekoratyvinių savybių ir gebėjimo išgyventi įvairiomis sąlygomis, šis augalas išplito po visą pasaulį ir tapo itin populiarus tarp kambario augalų mėgėjų.
Auginimo sąlygos, žiedo sandara ir vaisiai
Epipremnum aureum – nereiklus augalas, kuris teikia pirmenybę ryškiai išsklaidytai šviesai, bet gali augti ir pusiau šešėlyje. Epipremnumas yra labai atsparus ir gali išgyventi įvairiomis sąlygomis, įskaitant mažą apšvietimą ir nereguliarų laistymą, todėl jis puikiai tinka pradedantiesiems gėlininkams. Lengvai dauginamas ūgliais – tereikia nupjautą stiebo dalį įdėti į vandenį, ir greitai išleis šaknis. Epipremnumo žiedai neišvaizdūs, susitelkę į burbuolę, apsuptą baltai žalsvos spalvos pažiedžiu. Kambario sąlygomis žydi retai. Vaisius – uoga, bet namų sąlygomis beveik neveda vaisių.
Tai įdomu
Šis augalas turi oro šaknis, kurios padeda jam prisitvirtinti prie paviršių ir sugerti drėgmę iš oro. Jis žinomas dėl gebėjimo valyti orą nuo toksinų, tokių kaip formaldehidas, benzenas ir ksilenas, todėl puikiai tinka patalpų oro kokybei pagerinti. Tačiau augalas yra toksiškas naminiams gyvūnams ir žmonėms, jei praryjamas, nes gali sukelti gleivinių sudirginimą ir virškinimo sutrikimus, todėl jį reikėtų laikyti vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.