Figmedis (lot. Ficus carica)

Kilmė - Indijos tropiniai miškai. Tai kambarinis augalas, turintis odinius, pailgus, blizgančius lapus, kurių ilgis siekia 18–35 cm, o lapų plokštelėje aiškiai matoma centrinė gysla. Fikusas elastingasis turi tvirtą, tiesų kamieną, kuris pirmaisiais metais nelinkęs šakotis. Didžiausia fikusų rūšių ir veislių įvairovė auga Viduržemio jūros šalyse, tropiniuose regionuose su švelniu klimatu, Kryme, Centrinėje Azijoje, Užkaukazėje ir Šiaurės Indijoje.
Fikuso žiedai
Fikuso žiedą sudaro 2–6 dalimis arba skiltimis suskaidytas apyžiedis, kuris labiau išsivystęs pas vyriškąjį žiedą. Dulkinės turi 1, 2 arba 3–6 kuokelius, kurių siūleliai trumpi; dulkinės gali išlįsti iš apyžiedžio arba likti viduje. Visi fikusų tipai yra šilumą ir drėgmę mėgstantys augalai, todėl optimali oro temperatūra jiems yra 22–26 °C. Fikusai dauginami šoniniais pusiau sumedėjusiais ūgliais ir viršūniniais auginiais, kurie įsišaknija drėgname substrate 18–24 °C temperatūroje.
Tai įdomu
Visose fikuso dalyse yra pieniškų sulčių, kurios dažnai naudojamos medicinoje. Daugelis fikuso rūšių taip pat naudojamos pramoninėje gamyboje, pavyzdžiui, kaučiukui gauti. Daugelio fikuso rūšių vaisiai yra valgomi, skanūs ir maistingi, todėl daugelyje tautų jie vartojami maistui.