Sansevjera (lot. Sansevieria)

Pavadinimas
Gėlė pavadinta XVIII a. gyvenusio Italijos kunigaikščio Sanseviero vardu. Lietuvoje ji dar vadinama „lydekos uodega“, „uosvės liežuvis“ arba „gyvatės oda“.
Kilmė
Šio augalo rūšys auga sausose, akmenuotose atogrąžų ir paatogrąžių Afrikos vietovėse, Madagaskare, Indijoje, Indonezijoje ir Pietų Floridoje. Afrikoje iš šių augalų gamina šiurkščius audinius, virves, lynus.
Augalų aprašymas
Sansevjera – gana nereiklus augalas, kuriam nereikia ypatingų priežiūros sąlygų. Ji mėgsta ryškią saulę ir pakankamą laistymą, tačiau neblogai jaučiasi ir tamsesnėse patalpose, o oro drėgmė neturi didelės reikšmės. Vis dėlto, kad augalas pražystų, jį reikia laikyti ant saulėtos palangės. Žiedyną sudaro balti žiedai ant ilgo žiedstiebio, turintys subtilų aromatą. Sansevjera turi šliaužiančią šaknį, iš kurios išauga priežeminiai lapai. Dauginama dažniausiai pavasarį – dalijant krūmą, lapų auginiais ar dalijant šaknis. Žydėjimo metu ant stiebo, po kiekvienu žiedu, pasirodo skaidrūs sulčių lašeliai, primenantys ašaras. Sakoma, kad jei lydekos uodega verkia žiemą, tai nėra geras ženklas, o jei vasarą – šeimai ateina klestėjimas.
Tai įdomu
Vienas žinomiausių rūšių yra trijuostė sansevjera (Sansevieria trifasciata) – nereiklus kambarinis augalas. Jis valo orą patalpose, įskaitant plastiko išskiriamus garus iš langų rėmų. Sansevjera – puikus oro valytuvas, aktyviai sugeria toksiškas medžiagas, tokias kaip formaldehidas, benzenas ir trichloretilenas, taip pat išskiria deguonį ir fitoncidus, kurie naikina patogenines bakterijas.
Su augalu susiję prietarai
Sakoma, kad jei netekėjusi mergina namuose augina uošvės liežuvį, ji niekada neištekės, nes šis augalas laikomas vyrišką energiją slopinančiu. Jei sansevjera pradeda nykti ir džiovinti žiedus žydėjimo metu, tai reiškia, kad šeimininkas turi slaptą ir galingą priešą arba pavydų žmogų.
Vasarą žydėjimas yra geras ženklas, rodantis, kad namuose pagerės situacija ir pritrauks sėkmę.